
Diskusija apie motyvaciją – vidinę ir išorinę – tarsi skatina pasirinkti vieną iš jų. Tai juoda ar balta – kaip pagirti vaiką?
Išorinę motyvaciją kuria pagyrimai, grįžtamasis ryšys ir mūsų išsakytas / parodytas vieno ar kito vaiko poelgio vertinimas. Vidinė motyvacija užgimsta viduje – kai aš, vaikas, pats esu patenkintas savo poelgiu, pasiekimu, pastangomis ar tiesiog savimi.
Kelios idėjos, kaip pagirti vaiką derinant išorinę ir vidinę motyvaciją
| Giriant būkite konkretūs: Oho, kaip sumaniai pasirinkai į kurias medžio šakas įsikibti lipant! vs. Šaunuolis / šaunuolė!
| Pasakykite, kaip jautėtės jūs, ir venkite „etiketės“ klijavimo: Didžiuojuosi tavimi, kai tu bandai naujus dalykus, nors ir truputį neramu. vs. Koks tu drąsus / drąsi!
| Daugiau akcento procesui ir pastangoms, o ne rezultatui: Man patiko, kai tu nepasidavei ir bandei vėl ir vėl! Va čia tai atkaklumas! vs. O! Iškart pataikei detalę į jos vietą!
| Kartais nereikia pagirti / vertinti, pakanka tik pasakyti, ką matėte: Pastebėjau, kad pažaidus su nauju konstruktoriumi, pasidėjai jį į vietą.
| Klausimu nukreipkite vaiką į savęs vertinimą ir savo emocijų atspindėjimą: Kaip jauteisi, kai lipai per šią laipynę?
Jei norite nepraleisti naujų įrašų, pasekite mus Facebook.

